Pasaulyje žinoma apie 4000 rūšių tarakonų, iš kurių apie 20 gyvena žmogaus aplinkoje ir gali pernešti apie 500 ligas sukeliančių mikroorganizmų. Miškuose gyvenančios tarakonų rūšys nėra priskiriamos kenkėjams, nes jos nedaro žalos žmonėms ir jų turtui. Vidutinis tarakonų populiacijos dydis – daugiau nei 15000 individų. Jie ne tik maisto produktų ir įvairių užteršimų, ligų platinimo, bet ir alerginių susirgimų priežastis. Apie 10–15 % žmonių yra alergiški tarakonams.

Mūsų gyventojų butuose, maisto pramonės įmonėse, biuruose ir kitose vietose, kuriose žmogus sukuria šiltą ir drėgną aplinką, paplitę trys tarakonų rūšys: rudasis (prūsokas), juodasis ir amerikinis tarakonai. Jie renkasi vietas, kuriose gausu maisto, vandens, bei slėpimosi vietų. Tarakonams suaugėliams pasislėpti užtenka 1,6 mm plyšio, tačiau labiausiai jiems tinka maždaug 9 mm erdvės. Dvigubos ir lentelėmis apkaltos sienos – dažnai tarakonų apgyventos vietos, kuriose kontrolės procedūras itin sudėtinga atlikti. Tarakonai dažniausiai randami virtuvėse (gausu maisto ir vandens, tinkamos slėpimuisi vietos), voniose ir tualetuose (prieinamas vanduo ir slėpimosi vietos). Jeigu vabzdžiai aptinkami kituose kambariuose, tikėtina, kad užkrėstumas tarakonais yra labai didelis.

Rudasis tarakonas, arba Prūsokas (Blattella germanica L.)

Aktyvūs naktį ir prieblandoje. Jeigu pastebimi dienos metu, tikėtina, kad populiacija labai didelė. Gerai ropinėja lygiais paviršiais, pavyzdžiui stiklu.  Suaugėlių kūnas rudai geltonas su beveik lygiagrečiomis juodomis išilginėmis juostomis ant priešnugarėlės. Jų ilgis 1–1,5 cm (be antenų). Suaugėliai kartais skraido, sparnai tik iš dalies dengia patinų pilvą. Patelės didesnės už patinus, per visą savo gyvenimą padeda apie 4–7 kiaušinių kokonus. Viename kokone yra apie 30 kiaušinių. Patelė kokoną padeda prieš pat išsiritant jaunikliams. Vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka apie du mėnesius, esant 25 ˚C ir iki septynių mėnesių, kai temperatūra žemesnė. Per metus dažniausiai išsivysto 2–3 kartos. Maksimali suaugėlių gyvenimo trukmė 6 mėnesiai. Rudieji tarakonai maitinasi tik minkštu ir drėgnu maistu. Jie visaėdžiai: gali misti popieriumi, oda ir panašiomis organinės kilmės medžiagomis. Labiausiai mėgsta bulves, burokėlius, morkas, įvairius vaisius, duoną, šokoladą, miltus, medų ir cukrų. Be maisto gali išgyventi net 6 savaites.  Prūsokai slepiasi tamsiose, šiltose ir dažniausiai drėgnose vietose: už arba po šaldytuvais ir virtuvės spintelėmis, akvariumais, tarp dvigubų sienų, plyšiuose, elektros įrangos ertmėse, elektros skydinėse ir panašiose vietose. Plinta koridoriais, plyšiais, sienų angomis, ties durimis, vandentieko, šildymo sistemų, kanalizacijos vamzdžiais, šiukšlių nuleidimo sistemomis, ventiliacijos angomis, išorinėmis sienomis ir panašiai. Dažnai į naujas vietas patenka transportuojant namų apyvokos daiktus, įrengimus, tarą ar maisto atsargas. Rudieji tarakonai žalingi, nes savo išmatomis teršia maistą ir perneša patogeninius mikroorganizmus (Salmonella, Toxoplasma ir kt.) ir parazitinių kirmėlių kiaušinėlius. Taip pat iš nugarinės liaukos skleidžia nemalonų kvapą, kuris ypač juntamas esant dideliam tarakonų skaičiui. Jų išnaros ir išdžiūvusios išmatos gali sukelti alerginių susirgimų.

Juodasis tarakonas (Blatta orientalis L.)

Aktyvūs naktį. Suaugėlių kūnas nuo melsvai juodos iki tamsiai rudos spalvos, nuo  2,1 iki 2,8 cm ilgio (be antenų). Patinų sparnai ilgesni nei patelių, tačiau nepritaikyti skraidyti. Patelės per savo gyvenimą padeda apie 8 kokonus. Vienam kokone yra apie 16 kiaušinių. Vystymasis iš kiaušinių iki suaugėlių trunka mažiausiai šešis mėnesius 30 ˚C temperatūroje, arba daugiau nei metus esant žemesnei nei 25 ˚C temperatūrai. Maksimali suaugėlių gyvenimo trukmė – du mėnesiai 30 ˚C temperatūroje arba devyni mėnesiai kai temperatūra 20 ˚C.  Kaip ir rudieji tarakonai – visaėdžiai, gali misti popieriumi, oda ir kitomis organinės kilmės medžiagomis. Be maisto gali išgyventi iki 3 savaičių. Slepiasi tamsiose, drėgnose, šaltesnėse nei prūsokams įprastose, sunkiai pasiekiamose vietose: rūsiuose, kanalizacijos vamzdynuose ir pan. Lygiais paviršiais ropoja sunkiau nei rudieji tarakonai. Iš užkrėstos vietos plinta į gretimas artimiausias buveines, transportuojant namų apyvokos daiktus, įrengimus, tarą, maisto atsargas. Juodieji tarakonai žalingi, nes užteršia maistą išmatomis, platina infekcinių ligų sukėlėjus ir parazitus. Kaip ir rudieji tarakonai, skleidžia nemalonų kvapą iš nugarinės liaukos.

Amerikinis tarakonas (Periplaneta americana L.)

Paplito pervežant maisto prekes tarptautiniu komerciniu transportu. Aktyvūs naktį. Suaugėliai būna rausvai rudi su šviesiomis gelsvomis dėmėmis ant sparnų ir priešnugarėlės. Jų ilgis 2,8–4,4 cm (be antenų). Patelės sparnai trumpi, vos dengiantys pilvelį. Patinų sparnai ilgesni, kartais gali trumpai skristi. Patelės per savo gyvenimą padeda apie 40 kiaušinių kokonų. Viename kokone apie 16 kiaušinių. Vystymasis iš kiaušinių iki suaugėlių trunka apie 8 mėnesius esant 30 ˚C temperatūrai ir daugiau nei metus, kai temperatūra žemesnė. Maksimali suaugėlių gyvenimo trukmė 2 metai. Amerikiniai tarakonai visaėdžiai, be maisto gali išgyventi apie 5 savaites. Pasidaro aktyvūs, kai aplinkos temperatūra pakyla aukščiau 21 ˚C. Slepiasi tamsiose, šiltose, drėgnose vietose: už ir po virtuvės spintelėmis, prie šildymo įrenginių, karšto vandens ir kanalizacijos vamzdžių. Žalingi nes užteršia maistą išmatomis, platina infekcinių ligų sukėlėjus ir parazitus. Kaip ir juodieji ar rudieji tarakonai, skleidžia nemalonų kvapą iš nugarinės liaukos.

Norint išvengti tarakonų savo namuose, darbovietėse ir pan., reikėtų laikytis elementarių higienos normų, reguliariai nešti šiukšles, nepalikti ir nekaupti maisto likučių. Taip pat būtina užsandarinti elektros ir vandens komunikacijų linijas, plyšius bei skyles sienose, lubose, grindyse, ties durimis ir langais. Atminkite, kad tarakonai teikia pirmenybę tamsioms, šiltoms ir drėgnoms vietoms. Sienų plyšiai ir tarpai tarp baldų bei sienų ar grindų, sukrautos kartoninės dėžės, kartono lapai, laikraščiai ar žurnalai, įrangos ertmės, elektriniai prietaisai, elektronikos gaminiai – potencialios šių vabzdžių slėpimosi vietos.

Užkrėstas patalpas reikėtų atidžiai apžiūrėti,  nustatyti galimus tarakonų  plitimo kelius, pradedant nuo potencialių užkrato šaltinių (tamsios šiltos patalpos, plyšiai, tarpai tarp įrenginių). Svarbu aptikti ženklus, rodančius, kad patalpose yra tarakonų (ekskrementų dėmės, kritę tarakonai, kokonų išnaros). Kartu su kovos prieš tarakonus priemonėmis turi būti įgyvendinamos šios profilaktikos priemonės, padedančios išvengti vėlesnių tarakonų invazijų: ertmių, plyšių užsandarinimas, pertvarų, tinklelių įdėjimas, švarūs ir neužgriozdinti rūsiai, sandarūs vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai. Geriausia tarakonus naikinti iš karto visose patalpose, siekiant užkirsti kelią sparčiam kolonijų dauginimuisi. Išnaikinti tarakonų populiacijas jau naudojamuose pastatuose yra ypač sunku, todėl pirmiausia reikia apriboti jų invaziją į naujus pastatus.  Tarakonų naikinimo priemonės yra mechaninės ir cheminės. Vietose, kur negalima naudoti purškiamų cheminių preparatų, gali būti statomos jauko dėžutės, lipnios gaudyklės, degamos dūmadėžės ir kt. Tarakonų naikinimo (dezinsekcijos) efektyvumas vertinamas po 10–20 parų, panaudojant jaukus, įvairias gaudykles, lipnų popierių, juostą. Dezinsekcija laikoma efektyvia, kai ant lipnių gaudyklių nėra prilipusių tarakonų. Jeigu vis dėl to rasta prilipusių tarakonų, dezinsekcijos procedūros turi būti kartojamos.

Add Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Call Now ButtonSkambinti