Vabzdžių Naikinimas – Dezinsekcija

Vabzdžių įvairovė yra didžiausia iš visų organizmų. Lietuvoje jų daugiau kaip 14 000 rūšių. Tarp vabzdžių yra augalėdžių, visaėdžių, plėšrių ir parazitų. Vabzdžiai – gausiausia trachėja kvėpuojančiųjų klasė. Jie vislūs, gyvena sausumoje, paplitę visur, tik nedaugelis – vandenyje, tačiau kvėpuoja atmosferos deguonimi. Daugelis vabzdžių nekelia pavojaus žmonėms, tačiau yra nemažai tų, kurie gali sukelti rimtų rūpesčių žmonių ir gyvūnų sveikatai, pridaryti žalos jūsų turtui. Labiausiai paplitę vabzdžiai – kenkėjai: tarakonai, musės, skruzdėlės, uodai, utėlės, blakės, blusos, kandys, mašalai ir kt.  Svarbu – suprasti pavojų ir žinoti kaip apsaugoti save bei kitus.

Dezinsekcija – tai skraidančių ir ropojančių vabzdžių kontrolė ir naikinimas. Dezinsekcija apima vabzdžių stebėjimą, atbaidymą ir naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones. Atliekant dezinsekciją, būtina ypač griežtai laikytis asmens ir aplinkos saugos taisyklių bei reikalavimų, nurodytų preparatų naudojimo etiketėse. Dezinsekcijos dažnumas objektuose priklauso nuo užkrėstumo laipsnio, cheminių medžiagų ir preparatų efektyvumo, stebėjimo rezultatų. Objekto užkrėstumas nariuotakojais nustatomas naudojant gaudykles, lipnų popierių. Lipnios gaudyklės sunumeruojamos ir laikomos parą. Po paros jos patikrinamos ir surenkamos. Kiekvienomis gaudyklėmis sugauti nariuotakojai suskaičiuojami, nariuotakojų skaičius dalijamas iš lipnių gaudyklių skaičiaus.  Objektas laikomas labai užkrėstu, jeigu per parą randama prilipus 10 ir daugiau nariuotakojų. Mažai užkrėstu – jeigu per parą randama prilipus mažiau kaip 10 nariuotakojų.

Prieš atliekant dezinsekciją būtina:

  • Iš anksto ištirti objektą dėl jo užkrėstumo vabzdžiais;
  • Nustatyti nariuotakojų rūšį;
  • Nustatyti ir apibrėžti vabzdžių lokalizacijos vietas;
  • Išsiaiškinti nariuotakojų atsiradimo objekte priežastis;
  • Įvertinti jų išplitimo kelius ir priežastis.

Priklausomai nuo vabzdžių rūšies, jų populiacijos dydžio, sanitarinės objekto būklės gali būti pasirinktos įvairios kontrolės priemonės. Bet kuriame objekte kontrolės priemonės turėtų būti pasirenkamos pradedant nuo mažiausiai pavojingų žmonėms, naminiams gyvūnams ir aplinkai iki pavojingesnių. Nariuotakojų mechaninės naikinimo priemonės parenkamos pagal nariuotakojų rūšį, cheminės medžiagos ir preparatai – pagal veikliąsias chemines medžiagas, atsižvelgiant į objekto specifiką. Iš tiesų pagal nariuotakojų rūšį turi būti parenkamos ne tik mechaninės, tačiau ir visos kitos priemonės bei metodai. Taip pat ir preparatai parenkami ne vien pagal veikliąsias medžiagas ir objekto specifiką. Šis pasirinkimas priklauso ir nuo vabzdžio rūšies.

Dezinsekcijos priemonės yra profilaktinės ir naikinamosios. Profilaktikos priemonių tikslas – sudaryti vabzdžiams nepalankias gyvenimo ir dauginimosi sąlygas, bei užkirsti kelią jiems patekti į patalpas. Taikant profilaktikos priemones labai svarbu švara, asmens higiena, teisingas maisto produktų ir atliekų laikymas, patalpų, durų, dangčių sandarumas. Nuo skraidančių vabzdžių apsisaugoma įstatomais į langus tinkleliais. Svarbi profilaktinė priemonė – kenksmingų vabzdžių veisimosi vietų likvidavimas.

Vabzdžių rūšių gausa ir biologijos įvairovė lemia naikinimo metodo – biologinio, mechaninio, fizinio ar cheminio – taikymą. Didžiausio efekto pasiekiama neapsiribojant kuriuo nors vienu iš jų, bet taikant iš karto kelis metodus.

Biologinio metodo priemonės yra natūralūs priešai, sterilūs patinėliai, feromonai, juveniliniai hormonai, patogeniniai mikroorganizmai. Dauguma vabzdžių turi įvairių natūralių priešų, kurie apriboja jų skaičių. Plėšrieji paukščiai lesa vabzdžių lervas, vikšrus, vandens bestuburiai, paukščiai, žuvys naikina uodų lervas. Laboratorijose sterilizuojami kai kurių vabzdžių patinėliai, apšvitinant rentgeno, gama spinduliais. Po susiporavimo su tokiais patinėliais patelės deda bevaisius kiaušinėlius arba išsivysto sterilūs palikuonys. Didelis kiekis sterilių patinėlių gali labai sumažinti ar net išnaikinti tam tikros rūšies vabzdžius. Tai sėkmingai gali būti taikoma norint sumažinti aklių, kurie puola gyvulius ir žmones, populiaciją, kadangi aklių patelės deda kiaušinius tik vieną kartą.

Įvairių tipų gaudyklėse yra naudojami atraktantai (priviliojančios medžiagos), efektyviausi iš jų – feromonai (lytiniai hormonai). Kai kurie vabzdžiai išskiria natūralias chemines medžiagas, vadinamas feromonais. Šios medžiagos vilioja vabzdžius, veikdamos jų jutimo organus. Kiekvienos vabzdžių rūšies lytiniai feromonai yra specifiniai. Vabzdžiai reaguoja, kai ore yra net ir labai maži kiekiai feromonų. Sukurti sintetiniai feromonai (kambarinių musių lytinis hormonas – muskaliuras), kurie gali būti naudojami norint sutrikdyti kenkėjų reprodukciją, įvilioti juos į spąstus (tarakonai) ar nuvilioti nuo vaisių sodų (vaisinės musės).

Kita grupė specifinių cheminių medžiagų, kurios gali paveikti vabzdžių metamorfozę, tai juveniliniai hormonai arba augimą reguliuojantys inhibitoriai. Jie sutrikdo kai kurias vabzdžių fiziologines funkcijas įvairiomis vystymosi stadijomis – nėrimąsi, gebėjimą skraidyti, chitino sintezę ir kt. Kai kurių vabzdžių naikinimui gali būti naudojami jiems patogeniniai mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybai.

Dezinsekcija atliekama mechaniniu, fiziniu, cheminiu, biologiniu metodu apipurškiant, padengiant paviršius insekticidais, repelentais, atraktantais, naudojant fumigantus, insekticidinius masalus.

Mechaninu dezinsekcijos metodu vabzdžiai gaudomi išvalant, išpurtant, išsiurbiant, taip pat specialiais gaudytuvais, lipniu popieriumi (musės). Fiziniu dezinsekcijos metodu vabzdžiai naikinami aukšta arba žema temperatūra, specialiais elektriniais kaitinimo aparatais, virinant ir kaitinant, karštu oru ir garais.

Cheminis dezinsekcijos metodas, kai nariuotakojai naikinami cheminėmis medžiagomis – insekticidais. Pasaulyje žinoma daugiau nei 600 įvairių insekticidų. Insekticidai gali būti išpurškiami kaip įvairūs tirpalai, suspensijos, emulsijos, kai kurie yra mikrokapsulių formos. Jais galima smilkyti, barstyti milteliais, apdoroti aerozoliais, įterpti į masalą. Insekticidai veikia vabzdžius, kai ištirpsta ląstelėse arba betarpiškai liečiasi su jais. Pagal patekimo į vabzdžio organizmą būdą insekticidai skirstomi į tris grupes: kvėpavimo (fumigantai),  kurie patenka į vabzdžių organizmą kartu su įkvepiamu oru; žarnyną veikiantys insekticidai (patenka per virškinimo traktą ir pažeidžia normalią vabzdžio organizmo veiklą); kontaktiniai, kurie užmuša vabzdžius tiesiogiai jiems kontaktuojant (pakanka,kad vabzdys prisiliestų prie nuodo išoriniais kūno dangalais).

Atlikus vabzdžių kontrolės procedūras, būtina įvertinti jų efektyvumą. Dezinsekcijos efektyvumui įvertinti naudojamos: lipnios juostos; specialios gaudyklės; atraktantai (medžiagos vabzdžiams privilioti).  Priklausomai nuo vabzdžio rūšies, efektyvumas vertinamas praėjus 1–14 parų po dezinsekcijos procedūrų, taikant specifinius metodus.




 – Sterilus.lt biologė Eglė Semaškaitė

Call Now ButtonSkambinti