Širšės ir vapsvos – jų rūšys ir kuo skiriasi?

Itin nemalonūs, vidurvasarį leidžiant laiką gryname ore nuolat besisukiojantys ir nuotaiką gadinantys vabzdžiai – širšės ir vapsvos. Dar blogiau, kai gyvenamojoje aplinkoje apsigyvena šių nemalonių vabzdžių kolonijos. Yra sakoma, kad, norint sėkmingai nugalėti priešą, pirmiausia reikia jį pažinti, tad pateikiame esminius faktus apie širšes ir vapsvas. 

ŠIRŠĖS

Širšės – plėviasparnių klasei priklausantys vabzdžiai. Įprastai jų kūnelis būna 14–35 mm ilgio, margintas tamsiai rudais ir geltonais skersai išsidėsčiusiais dryžiais. Širšę galima atpažinti ir iš to, kad jos galva už akių – labai nusitęsusi atgal. 

ŠIRŠIŲ RŪŠYS

Širšių rūšių yra per 22, Lietuvoje gyvena 3:

• paprastosios širšės (kitaip – širšuolai). Skiriamasis jų bruožas – stambumas: jei aplink dūzgia didelė širšė, veikiausiai tai ir bus širšuolas;
• germaninės širšės: jos lizdus įkuria grunte (šios širšės baigia išnykti);
• rudosios širšės: jas atpažinti paprasta iš raudono pilvo pamato (ši rūšis taip pat yra nykstanti). 

KAIP IR KIEK LAIKO ŠIRŠĖS GYVENA? 

Širšės lizdus lipdo iš medienos ir seilių mišinio. Dažnai jų lizdai būna stambūs, kamuolio dydžio. Kiaušinėlius deda ir lizdus lipdyti pradeda peržiemojusios širšių patelės, vėliau lizdo statybą tęsia širšės darbininkės. Žiemoti pasilieka tik moteriškosios lyties širšės motinėlės, o darbininkės ir patinėliai išmiršta.

Taigi, didžiosios dalies jų atstovių gyvenimo trukmė – šiltasis metų periodas. 

KUO ŽMONĖMS YRA NEMALONI ŠIRŠIŲ DRAUGIJA?

Širšės dažnai sukiojasi greta saldaus maisto, nors pastaruoju metu neatsispiria pasmaguriauti ir mėsos gaminiais. Gamtoje jas traukia pernokę vaisiai, uogos, nektaras ir kt. Leidžiant laiką gamtoje, pavojinga palikti neužsuktus butelius, nes į juos gali įskristi širšės. 

ŠIRŠIŲ ĮGĖLIMAS – KĄ DARYTI?

Širšės gali įgelti net kelis kartus, įgėlimas – labai skausmingas ir pavojingas vaikams bei alergiškiems žmonėms. Tokiu atveju gali prasidėti anafilaksinis šokas, o laiku pagalbos nesulaukęs žmogus netgi gali mirti. Širšei įgėlus: 

• oda stipriai patinsta, parausta;
• įgėlimo vietą skauda, niežti;
• pasireiškus sunkiai organizmo reakcijai, žmogų gali pradėti dusinti, gali ištinti veidas, nukristi kraujo spaudomas, o ant viso kūno atsirasti dilgėlinis bėrimas. 

PIRMOJI PAGALBA ŠIRŠEI, BITEI AR VAPSVAI ĮKANDUS

Pirmiausia sugeltam žmogui padėkite patogiai atsisėsti arba atsigulti. 

• Jei širšė įgėlė į ranką, nuo jos reikėtų nusegti laikrodžius, numauti žiedus, apyrankes, nes rankai tinstant tą padaryti gali būti sunku.
• Įgeltą galūnę kilstelėkite – tai pagerins kraujotaką, tad įgelta vieta mažiau sutins, ją mažiau skaudės ir ne taip intensyviai jausis tempimas.
• Duokite išgerti vaistų nuo alergijos. Tai ypač svarbu padaryti, jei širšės įkandimas įvyko į liežuvį arba gomurį (taip dažnai nutinka nepastebėjus į gėrimą įkritusios širšės). Tinstantis liežuvis gali blokuoti kvėpavimo takus, tad net ir nealergiškiems žmonėms kuo skubiau reikėtų išgerti antihistamininių vaistų, o po to kreiptis į medikus, kurie suteiks pirmąją pagalbą.
• Jei žmogui pasireiškia stipri alerginė reakcija, sušvirkškite adrenalino dozę (tai daryti reikia į šlaunies arba peties raumenis).

Jeigu simptomai sunkėja, nedelskite ir kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į artimiausią priimamąjį.

KAIP NAMŲ SĄLYGOMIS ŠIRŠEI, BITEI AR VAPSVAI ĮGĖLUS SUMAŽINTI SKAUSMĄ IR PATINIMĄ?

• Įkandimo vietą gerai nuplaukite šiltu vandeniu ir muilu.
• Galite naudoti specialius preparatus po vabzdžių įkandimų, o jei jų neturite, tiks ir paprasčiausia dantų pasta, puikiai neutralizuojanti širšių nuodų rūgštį.
• Ant įkandimo vietos dėkite šaltą kompresą, geriausiai ledo: jį reikėtų laikyti bent 10 min.
• Jeigu skausmas – labai intensyvus, išgerkite analgetikų.

Per kiek laiko praeina įgėlimas? Paprastai patinimas ir skausmas atlėgsta dar tą pačią dieną.

VAPSVOS

Vapsvos yra priskiriamos plėviasparniams vabzdžiams. Jos priklauso Apocrita pobūriui, į kurį taip pat patenka ir bitės bei skruzdėlės. Daugelis vapsvų – ir gyvenančių kolonijomis, ir pavieniui – turi nuodingą geluonį. 

VAPSVŲ RŪŠYS

Iš viso priskaičiuojama per 100 tūkst. vapsvų rūšių. Vapsvos gyvena ne tik būriais, bet ir pavieniui, o kiaušinėlius deda į kitų vabzdžių lizdus, todėl vapsva yra laikoma parazituojančiu vabzdžiu. 

Lietuvoje labiausiai paplitusi rūšis – paprastoji vapsva, dar kitaip – klostinė vapsva. 

KAIP ATPAŽINTI VAPSVAS? 

Jos ant pilvo turi blizgias ryškiai geltonas ir juodas juostas. Pagrindinis skiriamasis bruožas – labai ryškios, intensyvios šios dvi spalvos. 

Paprastos vapsvos darbininkės būna maždaug 10–15 mm ilgio, tranai – iki 15 mm, o kiek stambesnės (apie 20 mm ilgio) – tik motinėlės. 

KAIP IR KIEK LAIKO VAPSVOS GYVENA? 

Jau pavasarį vapsvų motinėlės pradeda sukti lizdus ir dėti kiaušinėlius, po to lizdų statybą perima vapsvos darbininkės. Lizdus vapsvos lipdosi iš medienos masės, o koriai išdėstomi horizontaliai. Vapsvos lizdas kasmet sukamas iš naujo. Vasarą motinėlės lizdų nebelipdo, tik deda kiaušinėlius.

Vasarai pasibaigus, vyksta vapsvų „tuoktuvės“: motinėlės ir tranai poruojasi. O išžiemoja vienintelės vapsvų motinėlės.

Apskaičiuota, kad vapsvos nuo kiaušinėlio iki vabzdžio stadijos vystosi maždaug 3–5 savaites. Suaugę vabzdžiai vidutiniškai išgyvena kiek daugiau nei pusmetį.

KUO ŽMONĖMS YRA NEMALONI VAPSVŲ DRAUGIJA?

• Jos minta saldžiu maistu, tad smaližiaudami lauke, dažnai sulaukiame nemalonios jų draugijos. 
• Vapsvos vienu metu gali įgelti net kelis kartus, o įgėlimai – labai skaudūs. 
• Jos gali gyventi ir itin didelėmis kolonijomis – net iki 25 tūkst. vabzdžių.
• Vapsvos lizdus suka palėpėse, pastogėse, sienų plyšiuose, medžių drevėse ir t. t. – arti žmonių.

KUO SKIRIASI ŠIRŠĖS NUO VAPSVOS? 

Daugeliui žmonių vis dar neperprantami vapsvos ir širšės skirtumai, ir tai visai natūralu: juk širšė ir vapsva yra artimos giminaitės. Tačiau jas lengviau atpažinti padės šios charakteristikos: 

• Vapsvos yra juodos ir ryškiai geltonos spalvų, o širšių kūną dengia tamsiai rudi ir geltoni skersiniai dryžiai. 
• Vapsva turi liauną, aiškiai matomą juosmenį, jos pilvelis – kūgio formos, pats vabzdys yra smulkesnis.
• Širšė yra stambesnė, apvalesnių formų.
• Vapsvai įgėlus, geluonies nelieka, o įgėlus širšei ar bitei – lieka. 

KĄ DARYTI JEIGU PAČIAM ŠIRŠIŲ AR VAPSVŲ PANAIKINTI NEPAVYSTA?

Vargina širšės ar vapsvos? Baiminatės jų įgėlimų ir su jais susijusių padarinių? Tuomet nerizikuokite šių vabzdžių naikinti patys: nedvejodami kreipkitės į ilgametę patirtį sukaupusius specialistus, kurie saugiai, greitai ir ilgam padės atsikratyti nemalonios vapsvų kaiminystės ar sunaikinti širšių lizdą. Sterilus.lt komanda lauks Jūsų skambučio ar žinutės!