Deratizacija – graužikų naikinimas

Namuose ar darbe girdite keistus krebždesius ar matote palei grindis šmėkščiojančius šešėlius? Vadinasi, turite nelauktų svečių – graužikų, kurie gali užkrėsti jus ir naminius gyvūnus ligomis, bei sugadinti jūsų turtą. Tam, kad apsisaugotumėte nuo graužikų neigiamo poveikio, reikėtų atližkti deratizaciją – graužikų naikinimą.

KAS YRA DERATIZACIJA?

Deratizacija (graužikų naikinimas) – tai priemonių kompleksas apimantis graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant specialius metodus ir priemones. Deratizaciją atlieka kenkėjų kontrolės technikai.

KAIP YRA ATLIEKAMA DERATIZACIJA?

Pirmiausia yra atliekama inspekcija – tai objekto, kuriame apsigyveno graužikai, vidaus ir išorės apžiūra, sanitarinės techninės būklės įvertinimas. Svarbu pabrėžti, kad turi būti patikrinamos visos objekto patalpos ir teritorija. Kitas žingsnis –  tai graužikų rūšies identifikacija. Tik tiksliai įvertinus graužiko rūšį, galima bus pritaikyti metodus ir priemones jų naikinimui.

KAIP IDENTIFIKUOTI GRAUŽIKĄ?

Identifikavus graužiką, būtinai nustatomas objekto užkrėstumo lygis. Šiam tikslui gali būti statomos gaudyklės, kurios po trijų dienų yra patikrinamos ir pagal pagautų graužikų skaičių įvertinamas užkrėstumas. Tikslesnis metodas – kontrolinės talko aikštelės. Kontrolinėms aikštelėms įrengti naudojamas talkas arba baltasis molis. Milteliai išbarstomi apie 1,5 mm storio sluoksniu ir 15 x 30 cm dydžio stačiakampiais ploteliais. Kitą dieną ieškoma graužikų pėdų talko sluoksnyje.

Šiuo metodu įvertinamas bendras užkrėstumas (yra – nėra). Tačiau kiekybinis vertinimas yra gana sudėtingas, nes vienas graužikas gali prabėgti per kontrolinę aikštelę keletą kartų, tad pėdsakų kiekis nebūtinai atitiks graužikų populiacijos dydį.

Šio metodo pranašumas, kad juo galima nustatyti kenkėjų rūšis.  Kitas būdas užkrėstumui įvertinti – kontrolinio maitinimo taškų metodas. Tam naudojamos jauko dėžutės, į kurias patalpinamas specialus netoksiškas jaukas. Praėjus 1–3 paroms jaukas surenkamas ir pasveriamas. Svorių skirtumas rodo, kokį jauko kiekį suėdė graužikai. Tačiau kontrolinio maitinimo metodas neleidžia tiksliai nustatyti graužiko rūšies.

GRAUŽIKŲ UŽKRĖSTUMO LYGIS

Yra ir kiti graužikų buvimo požymiai, pagal kuriuos galima spręsti apie užkrėstumo lygį:

• Gyvų graužikų stebėjimas. Jei graužikai pastebimi dienos metu, galima spręsti apie didelę graužikų populiaciją.
• Išmatos. Tai vienas informatyviausių požymių, pagal kurį galima nustatyti ne tik graužiko rūšį, bet ir apytikslį užkrėstumo lygį.
• Cypimas, peštynių, graužimo garsai gali nurodyti plotus, kuriuose graužikai įsikūrę.
• Šlapimas. Ir šlapias, ir jau išdžiūvęs graužikų šlapimas ultravioletinėje šviesoje švyti melsvai balta arba gelsva spalva.
• Riebalų dėmės. Pelės ir žiurkės palieka riebalų žymes savo take ir dažniausiai naudojamose sienų, grindų ir lubų ertmėse.
• Pėdsakai. Graužikų pėdsakai matomi dulkėtame paviršiuje ar drėgnoje žemėje.
• Graužimas. Graužimo žymes dažniausiai galima pastebėti ant maisto pakuočių, ties durimis, prie nedidelių skylių ir plyšių. Pagal priekinių dantų paliktas žymes galima lengvai atskirti peles nuo žiurkių.
• Urvai būna išorinėje pastatų pusėje prie sienų. Pastatų viduje urvai gali būti išrausti šalia sienų, kur horizontalus paviršius susikerta su vertikaliu. Norint sužinoti, ar urve gyvena graužikų, urvą reiktų užkimšti popieriumi ir užberti nestoru žemių sluoksniu. Jei graužikų yra, ryte urvas bus vėl atviras.
• Jei pelių ar žiurkių populiacija didelė, jaučiamas specifinis kvapas.
• Takai, kadangi graužikai dažniausiai kasdien vaikšto tais pačiais takais.

KO REIKIA, KAD GRAUŽIKAI IŠGYVENTŲ

Graužikams, kad išgyventų, reikia trijų dalykų: maisto, vandens ir priedangos. Todėl maisto šaltinio pašalinimas – pagrindinis žingsnis naikinant šiuos kenkėjus. Nesant maisto graužikai žūva per 2-3 paras, nesant maisto ir vandens – po 20-25 valandų. Visos šios priemonės padeda sumažinti graužikų buvimą, bet dėl spartaus jų vislumo neužtikrina graužikų populiacijos sumažinimo iki nepavojingo lygio.

PELIŲ IR ŽIUKIŲ NAIKINIMO METODAI

Pagrindiniai pelių ir žiurkių naikinimo metodai yra:

• cheminis,
• mechaninis,
• fizinis,
• biologinis.

Graužikų cheminei kontrolei naudojamos cheminės medžiagos – rodenticidai. Pagal veikimo būdą, rodenticidai skirstomi į dvi grupes: greito ir lėto veikimo.

Pastarieji dažniausiai vadinami antikoaguliantais, stabdančiais kraujo krešėjimą. Visi rodenticidai yra kenksmingi ir keliantys pavojų, jeigu naudojami neteisingai.

Produktus privaloma naudoti pagal gamintojo nurodymus, tuomet jie nekelia nepageidaujamos rizikos ar pavojaus žmonėms, naminiams gyvūnams ir aplinkai.

Siekiant, kad produktas būtų naudojamas teisingai, būtina susipažinti su jo savybėmis, etiketėse pateiktais reikalavimais ir visa aprašomąja medžiaga.

KAIP ATBAIDYTI GRAUŽIKUS?

Yra keletas rūšių repelentų, skirtų graužikams nubaidyti, tačiau jų efektyvumas yra abejotinas. Juos reikia naudoti dideliais kiekiais, reikalinga gana didelė baidančių medžiagų koncentracija, kad jie efektyviai atliktų savo funkcijas. Graužikams nubaidyti gali būti naudojami ir natūralios kilmės produktai, pavyzdžiui kajeno, jalapeno, habanero pipirai. Šių pipirų milteliai ar jų antpilai naudojami sustabdyti graužikų skverbimąsi per pastatų sienas, duris ar kitas lengvai pragraužiamas vietas.

DAŽNIAUSIAI NAUDOJIMAI RODENTICIDAI

Rodenticidinių miltelių sudėtyje dažniausiai naudojami antikoaguliantiniai (stabdantys kraujo krešėjimą) rodenticidai. Milteliai išbarstomi į tas vietas, kuriose yra didžiausia tikimybė, kad graužikas ant jų užlips ar kitaip prisilies. Graužikams milteliai prikimba prie letenėlių ir kailiuko, todėl gyvūnai prausdamiesi juos praryja. Tačiau milteliai neturi graužikus pritraukiančių savybių, lengvai dulka ir gali sukelti pavojų žmonėms. Taip pat graužikai gali pernešti miltelius ant savo kūno bei užteršti aplinkines vietas, taip sukeldami rimtų problemų.

SPĄSTAI

Mechaniniam metodui priskiriami spyruokliniai spąstai, gaminami iš medžio, metalo ar plastiko ir sukonstruoti taip, kad sunaikintų graužiką (peliniai ir žiurkiniai spąstai). Gyvagaudžiai spąstai naudojami pelėms ir žiurkėms. Tai įvairios dėžės, narvai ir kt. Lipnūs spąstai – tai lipnios juostos, suteptos klijais, kartoninės lentelės, padengtos kibių klijų sluoksniu ir kt.

Gamybos metu ant klijų sluoksnio uždedama graužikus viliojančios kvapnios medžiagos juostelė. Tačiau lipnūs spąstai graužikams kritikuojami ir kai kuriose šalyse uždrausti naudoti dėl visuomenės požiūrio į juos, kaip į žiaurią ir nehumanišką graužikų gaudymo priemonę.

KOKIOS YRA KITOS PRIEMONĖS?

Dažniausiai naudojami keturių tipų fizinės kontrolės priemonės: ultragarsiniai baidymo prietaisai, elektromagnetiniai graužikų baidymo prietaisai, elektros spąstai ir elektrošoko kilimėliai ar juostos graužikams baidyti. Pirmieji du priskiriami baidomiesiems, trečiasis – pritraukiamajam naikinančiam tipui. Šie metodai naudojami retai, nes nesuteikia pakankamo efektyvumo ir yra brangūs.

BIOLOGINĖ GRAUŽIKŲ DERATIZACIJA

Biologinis metodas – tai: natūralių priešų panaudojimas, specifinių, tik graužikams būdingų ligų sukėlėjų ir parazitų, platinančių graužikų ligas, panaudojimas, genetiškai modifikuotų graužikų (su mirtinomis mutacijomis, nevaisingų palikuonių ir pan.) panaudojimas, siekiant sumažinti ar visiškai sunaikinti esamą populiaciją.

PAUKŠČIAI

Natūralūs graužikų priešai – plėšrieji paukščiai, katės ir kt. Genetinės modifikacijos metodas praktinėje veikloje kol kas nenaudojamas, jis labiau susijęs su mokslinių institucijų tiriamąja veikla.

Ne ką mažiau svarbus ne tik pats pelių ir žiurkių naikinimas, bet ir atliktų darbų kokybės bei efektyvumo įvertinimas, tolesnis objekto stebėjimas, bei rekomendacijų dėl priemonių, būtinų apsaugoti objektą nuo graužikų, pateikimas.

DERATIZACIJA IR JOS EFEKTYVUMAS

Graužikų naikinimo efektyvumas vertinamas praėjus 7–14 parų nuo deratizacijos cheminėmis, mechaninėmis, fizinėmis ar kt. priemonėmis (spąstais, klijinėmis gaudyklėmis, kontrolinėmis aikštelėmis ar kt.) darbų.

Deratizacija laikoma efektyvia, kai nematyti graužikų ir jų buvimo ženklų, nėra pažeistų (apgraužtų) produktų, nėra pėdsakų kontrolinėse aikštelėse, ekskrementų, graužimo žymių, naujų landų, nepaliesti jaukai. Deratizacija laikoma neefektyvia, kai aptinkama šviežių išmatų, naujų pėdsakų kontrolinėse aikštelėse, graužimo žymių, yra paliestų jaukų arba pastebėta graužikų.

GRAUŽIKŲ NAIKINIMAS

Nuolatinis jaukas išdėstomas saugiose vietose, kad nesudarytų pavojaus žmonėms ir naminiams gyvūnams. Siūlome kreiptis į kenkėjų naikinimo specialistus, kurie turi ilgametę patirtį pelių bei žiurkių naikinime.

Taip pat, norint užkirsti kelią graužikams patekti į pastatus, reikia sandarinti visas skyles ir plyšius kietomis medžiagomis. Atminkite, kad plastikas, medis, guma ar kitos lengvai sugraužiamos medžiagos – netinkamos įrengti barjerą graužikams.

REKOMENDACIJOS NUO PELIŲ IR ŽIURKIŲ

• Tinkamai prižiūrėti aplinką, sudaryti graužikams nepalankias gyvenimo sąlygas: savalaikiai šalinti buitines atliekas, pjauti žolę, ypač aplink pastatus, ir neleisti jai užaugti aukštesnei nei 10 cm;
• Šiukšlių laikymo aikštelių dangą išasfaltuoti, šiukšlių konteinerius laikyti sandariai uždengtus, jų neperpildyti, kad į jas graužikai negalėtų lengvai patekti;
• Sandarinti visas išorinių durų, sienų angas; Užsandarinti plyšius ir skyles ties vamzdžių ar kabelių linijomis;
• Užsandarinti plyšius prie rūsio ar pirmo aukšto langų, jie neturi būti didesni kaip 0,5 cm;
• Dažnai darinėjamoms durims įrengti savaiminio užsidarymo mechanizmus;
• Pašalinti ant pastatų besiraizgančius vijoklinius augalus ar medžius ties pastatais;
• Nesudaryti sąlygų graužikams patekti į patalpas vamzdžiais, elektros kabeliais;
• Ventiliacijos ir kanalizacijos angas, oro kondicionierius uždengti plieno tinkleliais;
• Tvarkyti rūsius, pašalinti nereikalingus daiktus, savalaikiai valyti pagalbines patalpas. Sutvarkyti pastato išorę taip, kad graužikai negalėtų patekti į vidų;
• Sandariai uždaryti kanalizacijos angų ir kanalų dangčius.